- vergauti
- vergáuti vksm. Iš Abraõmo ki̇̀lusi Izraèlio tautà vergãvo Egiptè.
.
.
vergauti — vergauti, auja ( auna Nv), ãvo intr. DŽ, NdŽ, KŽ, vergauti, auja, avo KGr120, K, Jn(Kv), K.Būg, LVIV540, Rtr, NdŽ, KŽ; D.Pošk, N, M, L 1. būti vergu: Kam vergauti KI471. Jiems rodės visu pirmu, jog apsikrikštijusys prazurgos arba nustos liuosumo … Dictionary of the Lithuanian Language
atvergauti — 1. tr. vergišku darbu atiduoti, grąžinti: Sūdas pripažino [skolinykus] vergais tų, nu kurių piningus buvo paskolijusys ir jiems turėjo vergauti lig atduodantys ar lig atdirbantys, nes, atdavus ar atvergavus skolą, vėl paliko liuosais, kaip pirmu… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvergauti — intr., išvergauti Rtr, KŽ kurį laiką vergauti: Kelius amžius išvergavę, dabar tik įgijome laisvę Š. vergauti; atvergauti; išvergauti; pavergauti; pravergauti; privergauti; suvergauti; užvergauti … Dictionary of the Lithuanian Language
pavergauti — intr. NdŽ, pavergauti NdŽ kurį laiką vergauti: Atiduosime Lietuvą lenkams, kad per antrus penkerius šimtus metų jiems pavergautų Vaižg. vergauti; atvergauti; išvergauti; pavergauti; pravergauti; privergauti; suvergauti; užvergauti … Dictionary of the Lithuanian Language
privergauti — intr. NDŽ ilgai vergauti: Gana privergavom lenkams rš. | refl. NdŽ. vergauti; atvergauti; išvergauti; pavergauti; pravergauti; privergauti; suvergauti; užvergauti … Dictionary of the Lithuanian Language
suvergauti — 1. intr. NdŽ kurį laiką vergauti. 2. tr. NdŽ sunkiu darbu įgyti, užtarnauti. vergauti; atvergauti; išvergauti; pavergauti; pravergauti; privergauti; suvergauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apimti — apim̃ti àpima (àpema, apìema, apiema), àpėmė (apìėmė, apiemė) J tr. 1. SD197, K kiek nuo paviršiaus paimti, aprinkti: Aš visų [giliukų] nerenku, paviršį àpimu tik Bsg. | prk.: Žvirbliai paviršiuo visus rugius àpėmė (aplesė) Šts. 2. nuimti … Dictionary of the Lithuanian Language
bimbilynė — bimbilỹnė sf. (2) žr. bimbalynė 2: Dvaras naują bimbilỹnę pastatė Rd. Reik lįsti į dvaro bimbilynes ir per kiaurus metus stačiai už pilvą vergauti Žem … Dictionary of the Lithuanian Language
išpjaudinti — 1. cur. išpjauti 1: Jis ir bedieviui Nikanorui išpjaudino liežuvį Bb2Mak15,33. | refl. tr.: Vyras išsipjaudino žarną ir pagijo Šts. 2. cur. išpjauti 4: Aš pakviesdinčiau, aš išpjaudinčiau šešias baltas lenteles JD129. Aš išpjaudinsiu į lentas Ms … Dictionary of the Lithuanian Language
išręžti — 1. tr. Š įtempti, atstatyti: Galvą išręžęs, pasišiaušęs gyvolis prieš gyvolį eina grumtis J. Galvą išręžęs neša vilkas ėraitį Šts. Papurtęs galvą, išręžė sprandą I.Simon. Pagalop pamatė – ateinąs asilas, išręžęs krūtinę, ir taisos spirti Blv. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language